no

2 nó adv. 1. mažiausiai, apie, bent: Kiek buvai girtas? – No penkius kartus buvau (taip misliju) J. No saują plunksnų suplėšiau J. Dar yra no kelios musys, o kitas išlakinau lauk J. Nó tiek ir aš išmanau Kv. Subaubė nó kelius kartus ir mirė Šts. 2. dėl; ypač: No vietų, by sveikata, t. y. yra daug slūžmos (tarnybų) J. No vyrų, turėčiau, jei norėčiau J. Nó putros – ir ubagais eidamas gausu Plt. Nó [v]andens šulinė[je] yr KlvrŽ. Ko gero, no kačių (užtenka, yra daug)! Šts. No to labo netrūksim Šts. Apsibarimai tie, nó kaip mūsų, nedideli tėr KlvrŽ. Garbė Dievui, kad susivokei, no motina jau ir akių pritrūko beverkdama M.Valanč. Palūkėk, paskui gausi akis, – sakęs Dievas vėžiui. – No paskutiniąsias kur aš dėsiu, ar į subinę? S.Dauk. No kad skujų įsikreta žemė, paauga javai puikiausi ir smiltėse Šts. ^ Kruviną laižyk, no medumi aptepęs pats nusilaižys (pat.) J.